Resocialization of Delinquent Youth in Lithuania: Project Presentation

Resocialization of delinquent youth in Lithuania: project presentation

Assoc. prof. dr. Jolanta Pivorienė, Mykolas Romeris University, Lithuania

Research project„Implementation of Average Child Care: Socioeducational Perspective“ funded by Lithuanian Research Council(Nr. MIP-10350) was implemented in 2011. The goal of the project was to investigate experience and to find out possibilities for implementation of average child care in closed and semi closed institutions. Project was implemented in several stages:

Analysis of experience in EU countries,

Interview with professionals working at institutions,

Survey of children who are in average care.

The project has started from the review of scientific literature and the analysis of experience in EU countries in providing socioeducational support for children in closed and semi closed institutions, followed by visits toinstitutions in Belgium and Denmark.

During the second stage in order to investigate peculiarities of implementation of average child care, to find out professionals‘ point of view to the effectiveness of implemented means and quality of socioeducational support for children and families interviews with professionals working in institutions were made.

Survey of children finished the research. The aim of the survey was to find out point of view of children to social, pedagogical, psychological, special pedagogical, informational and other support for child and her/his family.

The data was presented in five international conferences, four scientific articles and in monograph “Implementation of average child care in socialization centers: socio-educational aspect” by prof. dr. Valdonė Indrašienė, dr. Odeta Merfeldaitė, assoc. prof. dr. Jolanta Pivorienė, dr. Rita Raudeliūnaitė.

Positive and Negative Developmental Outcomes from Childhood to Adolescence: the Role of Personality and Perceived Parental Rearing Practices

Prof. Rita Žukauskienė, Oksana Malinauskienė, Mykolas Romeris University, Lithuania

It has been well documented that adolescents run a heightened risk for developing depression and aggression, when they feel rejected or overprotected by their parents. Furthermore, it is known that adolescent problem behaviours such as depression and aggression have a high co-occurrence and that and that parenting styles have different effects on gender. In addition to gender, other variables may play a role in the relationship between perceived parental rejection and adolescent depression and aggression. The personality of the adolescent is a possible moderator in this respect. However, whether personality in combination with gender plays a role in the association between parental rejection, overprotection, depression and aggression has not yet received much attention. Participants in this study were drawn from the longitudinal study of Lithuanian children that examines adjustment problems from childhood to late adolescence. From a total sample we selected only those students (N= 749 adolescents – 373 boys (49, 8 %) and 376 girls (51, 2 %) who had completed the questionnaires about depression, aggression, perceived parental rearing styles and the Big Five questionnaire. Results: Boys’ and girls’ aggressive behavior evokes parents’ adversive rearing practices, but this is more apparent for girls. Aversive rearing practices attributed to father and mother were associated with negative developmental outcomes in late adolescence both for boys and for girls. Emotional warmth attributed to father and mother was negatively associated with psychopathological symptoms in late adolescence, but only for girls. Emotional warmth attributed to father and to mother emerged as protective factor for developmental of psychopathological symptoms in late adolescence, but only for girls. Conclusion: Overall, it seems that both parents and children can influence each others behavior. The child’s negative behavior can evoke parent’s bad reactions, and parent’s reactions evoke negative child’s behavior as well.

WELFARE PREVENTION IN FLANDERS AND PARENTAL SUPPORT IN BELGIUM

John Decoene, University college Artevelde, Social Work department,Gent. Agency Youth Welfare Administration of the Flemish Government

Belgium is a federal state with 3 communities (Flemish, French and German) and 3 regions next to the federal level. During the last decades, policy domains and competences were divided over the different levels of authority. Policy areas such as family services, childcare services, education, youth work and welfare are regulated on the community level.

Prevention: as old as mankind. As a professional undertaken: very young.

There is much consensus about the importance of preventing problems. Prevention is a so called ‘container’ concept. Indeed, it’s full of different meanings. It has to be defined, to make oneself decisions and to understand others. The last decades prevention has become more professional. Visions are developed (value-based prevention), knowledge of methods of changing individuals or groups is taken in account and before the action there is a program with clear aims and strategies. In Flanders some prevention specialists propose a challenging concept about prevention (youth). With much reflection to approve the actions and campaigns. It has been proved very useful for prevention workers in the field. In and out Flanders.

A topic in the policy of the Flemish Government right now is the parental support. Just like prevention, parental support is also a container concept. So, a clear definition is needed. There are discussions about the aim of this support. Some present the parental support as prevention, others are defenders of the parental support as a right and as e provision of services. Very attractive: notions as shared responsibility of the whole society for the education of children and the importance of the general environment in the support of families.

How is parental support organized in Belgium?

What can we learn of some good practices?

And what kind of reflections can be made on behalf of this subject?

Law on Minimal and average grade care in Lithuania

R.Šiautkulis, National Centre for Special Needs Education and Psychology

The law on minimal and average grade care for children along with certain edition in Lithuanian Penal Code brings a new perspective in juvenile justice and contemporary approach to minors. It is now more and more believed that minor perpetrators are the victims of neglect care and deprivation in educational sense themselves. Thus society must not convict them at once rather than try to cure the causes of misbehavior and put force in re-socializing of minors.

Thus recently adopted law on minimal and average grade care for children mainly takes in account the educational rather than oppressive aspects of socialization and re-socialization of children. Mentioned law systematically elaborates diverse parts and actors in society concerning expected changes in child’s behavior. It sets socio-educational measures which ought to be applied in local communities as well as in specially assigned establishments for socialization of children with delinquent behavior.

Despite big impact in changes of attitudes in society, the legislation system is not enough to view quick changes in child socialization and consequently in descending records of crime perpetration of minors. Some disadvantages, like human resources, lack of parental skills, questionable qualification of specialists and management of cooperation in respect of child care is a subject of longer term and multisided development of socialization issue

DYSFUNCTIONAL FAMILY. FAMILY SUPPORT SYSTEM IN POLAND - SELECTED FORMS

Dr. Małgorzata Przybysz – Zaremba, Higher Vocational StateSchool in Elbląg,Poland

Dysfunctional families, which need aid, can be met more and more often in the contemporary world. The chosen forms of aid, which can be provided to such families, are presented in the paper. In Poland the main document, which determines aid to families is the Act of 12 March 2004 on social services. The main social security benefits are: family benefit and one-time aid for giving birth to a child, care benefits in the form of attendance allowance and attendance benefits. The other forms of aid, which are presented in the paper, are: environmental after-school-clubs, daytime after-school-clubs, associations etc.

Key words: family, dysfunctional family, aid to family

NEPILNAMEČIŲ NUSIKALSTAMUMĄ SUMAŽINTŲ VALSTYBĖS ŠEIMOS POLITIKA

Andrius Atas, Lietuvos tėvų forumas

Bene pagrindinė tiesioginė delinkventinio ir nusikalstamo elgesio priežastis yra asmens žemas savęs vertinimas. Toks priežastingumas galioja tiek aktyviai ar pasyviai priešiško elgesio atvejais, kurie paprastai nelaikomi nusikaltimu, tiek sunkių nusikaltimų atveju, kai smurto griebimasis nusikaltusiajam tampa paskutine subjektyviai suvokiama galimybe išsivaduoti nuo neįveikiamos gėdos ir pažeminimo. Kita vertus, asmuo, kuris jaučiasi besąlygiškai vertingas, ar tai būtų vaikas, ar paauglys, ar suaugęs žmogus, neturės motyvo peržengti tam tikrą ribą, kas pasekmėje reikštų realų arba potencialų kito žmogaus vertės sumenkinimą. Taigi, pažaboti nusikalstamumą visuomenėje galima kompleksiškai taikant priemones, leidžiančias žmonėms jaustis vertingais ir gyventi oriai. Todėl nusikalstamumo prevencija, įskaitant ir nepilnamečių, turėtų būti nukreipta į ugdymą, padedantį išgyventi ir suvokti besąlyginę savojo asmens vertę. Žmogaus savivertę įtakoja įvairių faktorių sampyna, iš kurių vienas svarbiausių yra vaikystės kokybė. Kalbant apie vaikus ir paauglius bei jų elgesį, išskirtinis ir unikalus vaidmuo tenka šeimai. Šeima yra ta vieta, kurioje asmuo išgyvena pirminę ir ankstyvąją priėmimo patirtį bei patiria besąlyginę tėvų meilę. Būtent šeimoje paklojami asmens savivokos apie jo vertę šiam pasauliui pamatai, turintys esminės įtakos vaiko elgesiui ateityje – paauglystėje ir suaugus. Dėl to valstybė turėtų visais lygmenimis padėti šeimai užtikrinti maksimaliai aukštą vaikystės kokybę. Vaikas, kuris jaučiasi saugus ir mylimas šeimoje, gerbs tėvus ir kitus suaugusius žmones bei jų nustatomas ribas. Toks vaikas neturi poreikio peržengti suaugusiųjų ar juolab – įstatymo – nustatytų ribų. Tai, kaip tėvai ugdo savo vaiką, priklauso būtent nuo jų gebėjimo, motyvacijos ir galimybių tai daryti. Todėl valstybės šeimos politika turėtų apimti šias prevencijos formas: a) šeimos švietimas ir mokymas; b) optimaliai palankių sąlygų sudarymas šeimai tinkamai išpildyti tėvystės paskirtį; c) įvaikinimo ir vaiko globos šeimoje skatinimas. Pirmoji forma – šeimos švietimas ir mokymas – turėtų padėti didinti tėvų motyvaciją bei gebėjimą būti kuo geresniais tėvais. Šiuo atveju vėlgi svarbu pabrėžti, jog taikomomis programomis pirmiausia turėtų būti siekiama padėti asmeniui atpažinti jo savąją vertę bei jo vaiko besąlyginę vertę, bei ją toliau stiprinti įgytomis žiniomis, mokėjimais ir įgūdžiais. Būtent tokio pobūdžio programų taikymas būtų pagrįstas dėl jų ilgalaikio efekto nusikalstamumo prevencijos prasme. Praktika rodo, jog tai, kokį pasirinkimą atliks subjektas, priklauso nuo gilaus jo požiūrio į save, atsakant į klausimą, ar „aš vis dėlto esu gėris, ar blogis šiam pasauliui?“ Lietuvoje esama aptariamo turinio programų. Pavyzdžiui, VšĮ Sotas parengta programa socialiniams darbuotojams „Pagalbos vaiko šeimai samprata. Šeimos pažinimas ir vertinimas” pasižymėjo aukštu efektyvumu, vertinant pagal ilgalaikį poveikį mokymų dalyvių praktiniam elgesiui. Antroji prevencijos forma – palankių sąlygų sudarymas šeimai – turėtų būti siekiama sukurti visapusišką socialinių paslaugų šeimai sistemą, sudarančią prielaidas šeimai jaustis oriai bei užtikrinti maksimaliai aukštą vaikystės kokybę. Lietuvoje kasmet į visuomenę išleidžiama kone 3000 jaunuolių, užaugusių globos namuose, armija. Šiuo metu vykdomos įvaikinimo ir globos šeimoje skatinimo pastangos yra pozityvios, tačiau vis dar nepakankamos. Dėl to reikalinga trečioji prevencijos forma – įvaikinimo ir vaiko globos šeimoje skatinimas, atkreipiant valstybės žvilgsnį į paramą skatinant įvaikinimą ir globą šeimoje.

Literatūra:

1. Gilligan J. (2007). Smurtas: apmąstymai apie nacionalinę epidemiją. – Vilnius: ALK/Vaga.
2. Gilligan J. (2002). Smurto prevencija. – Vilnius: Eugrimas.
3. Laumenskaitė I. E.. Asmens patirtis. – [2010-05-12].
4. Laumenskaitė I. E.. Žmogus kaip dovana. – [2010-05-12].
5. Maioli – Sanese V. (2010). Chi sei tu che mi guardi. – Milano: Marietti.

SISTEMINGOS IR INTEGRALIOS SOCIOEDUKACINĖS PAGALBOS 14–16 METŲ PAAUGLIAMS, ATLIEKANTIEMS ALTERNATYVIĄ LAISVĖS ATĖMIMUI BAUSMĘ, VEIKSNIAI

doc.dr. Lilia Žukauskienė, Klaipėdos universitetas Pedagogikos fakultetas

Vaidas Viršilas, Klaipėdos universitetas Pedagogikos fakultetas

In the article there has been analyzed a problem of factors that stimulate to provide systemic and integral socio-educative assistance for 14-16 year old adolescents, who are under their sentence, alternative to the imprisonment. There have been also introduced team quality analyses results (partly structural observation) of 14-16 years old adolescents who are in the records of Correctional institution of Klaipeda city and who have committed crimes and have been received a sentence, alternative to the imprisonment. When realizing the aim of the sentence, alternative to the imprisonment – to reduce the number of prisoners, not distinguishing convicts from the society, to help them to integrate into the social environment, for the 14-16 years old adolescents, who are under their sentence, alternative to the imprisonment, it is very important to provide systemic and integral social-legal and psychological-remedial-educative assistance, that means to make intervention into the adolescents’ care, social care, education, healing fields. In the article there has been analyzed the first meeting of the adolescent and the officer as the important stage of their common activity, during which starts his/her motivation to receive assistance. The motivation of the adolescent has been emphasized as assumption to develop further the socio-educative assistance possibilities, when using for this aim different institutions. On the basis of results of the research there have been highlighted two groups of factors: the ones that stimulate to provide systemic and integral socio-educative assistance in the correctional institution for 14-16 years old adolescents, who are under their sentence, alternative to the imprisonment, when seeking for their re-socialization and the ones that restrict possibilities of such assistance.

MERGINŲ PASIŽYMINČIŲ RIZIKINGA LYTINE ELGSENA NUOSTATOS Į PREKYBĄ ŽMONĖMIS

doc. dr. Ilona Klanienė, Klaipėdos universitetas, Pedagogikos fakultetas

Jūratė Gelžinienė, Klaipėdos universitetas, Pedagogikos fakultetas

Prekyba žmonėmis – aktuali problema, ypatingai kelianti susirūpinimą nevyriausybinių organizacijų ir ugdymo institucijų darbuotojams todėl, kad nukentėjusiųjų amžius jaunėja. Straipsnyje apibrėžiama merginų pasižyminčių rizikinga elgsena charakteristika. Aptariami rizikos ir apsaugos veiksniai kurie daro įtaką šioms merginoms: socialiniai (išoriniai) - šeimos aplinka, bendraamžių aplinka, mokyklos aplinka bei asmenybiniai (vidiniai) - menka savivertė, nepasitikėjimas savimi, savikontrolės stoka, socialinių įgūdžių stoka.

Mokslinių šaltinių apžvalga parodė, kad lytiškai aktyvių paauglių skaičius tiek tarp merginų, tiek tarp vaikinų, išaugo. Ir tai galima paaiškinti tuo, kad rinkos ekonomika, globalizacija ir masinė kultūra skatina vartotojiškumą, pragmatinių vertybių plitimą ir tai leidžia daryti išvadą, kad mokyklos lankymas, geri santykiai su mokytojais, pagalba mokyklose dirbančių specialistų, aukšti mokymosi rezultatai, socialinis palaikymas mokykloje sumažina tikimybę priimti rizikingus lytinės elgsenos sprendimus. Bendraamžių bei vyresnių draugų, kurie vartoja alkoholį bei narkotikus, turėjimas, bendravimas su seksualiai aktyviais bei traktuojančiais seksą kaip įprastą/savaime suprantamą dalyką asmenimis, laiko leidimas bendraamžių grupėse, ar pasilinksminimo vietose - naktiniuose klubuose, baruose (kur yra sukuriamas pagrindas komerciniam seksui klestėti) turi didelę galią ir dažniausiai paskatina rizikingas lytinio elgesio apraiškas.

Tėvų vaidmuo yra ypatingai svarbus veiksnys/aplinkybė. Tvirtas merginų ryšys su tėvais, tėvų kontrolė ir priežiūra, tėvų ir merginų kalbėjimas apie lytinę riziką siejama su mažesne merginų rizikinga lytine elgsena. Individualiame lygmenyje, buvimas populiariu, impulsyviu, linkusiu į depresiją, anksti subrendusiu, eksperimentavimas su kvaišalais bei ankstyvi pirmieji lytiniai santykiai padidina tikimybę priimti rizikingus pasirinkimus. Ir atvirkščiai, gebėjimas priimti sprendimus, ateities idėjų turėjimas, aukštesnė savivertė,sumažina tikimybę merginai priimti sprendimus susijusius su rizikinga lytine elgsena.

Rizikingos lytinės elgsenos merginos dažniausiai esti iš probleminių šeimų ar vaikų globos namų, neturinčios išugdytos atsakingos lytinės elgsenos ir kritinio mąstymo pateiktai žiniasklaidos informacijai, draugai jų dažniausiai taip pat - rizikingos elgsenos, todėl veikiamos šių subjektų, nėra pasirengusios suvokti neigiamus prekybos žmonėmis aspektus, numatyti šio reiškinio neigiamas pasekmes, o atsiradus psichologiniams, socialiniam spaudimui iš šalies ir neturėdamos neigiamų nuostatų į prekybą žmonėmis, negali atlikti teisingus žingsnius, kas apsaugotų jas nuo prekeivių žmonėmis.

Atlikto tyrimo duomenys atskleidžia merginų nuostatas į prekybą žmonėmis: kaip vertina išskiriamus prekybos žmonėmis atvejus, kokias išskiria svarbiausias priežastis, dėl kurių jaunas žmogus gali būti įtrauktas į prekybą žmonėmis ir kt., bei pataria įsivaizduojamai merginai, kaip elgtis situacijose susijusiose su prekyba žmonėmis.

Literatūros šaltiniai:

1. ALI, M. M., DWYER, D. S., VANNER, E. A., LOPEZ, A. (2010). Adolescent Propensity to Engage in Health Risky Behaviors: The Role of Individual Resilience. International Journal of Environmental Research and Public Health 2010, 7, p. 2161-2176.
2. CROCKETT, L.J., RAFFAELLI, M., YUH-LING SHEN (2006). Linking Self-Regulation and Risk Proneness to Risky Sexual Behavior: Pathways through Peer Pressure and Early Substance Use. Journal of Research on Adolescence, 16(4), p.503–525.
3. FONG, R., CARDOSO, J. B. Child human trafficking victims: Challenges for the child welfare system.Evaluation and Program Planning 2010, 33, p. 311–316.
4. SAMARASINGHE, V., BURTON, B. Strategising prevention: a critical review of local initiatives to prevent female sex trafficking. Development in Practice, 2007, Volume 17, Number 1.
5. WEISS, J. A., JAMPOL, M. L., LIEVANO, J. A., SMITH, S. M., WURSTER, J. L. Normalizing Risky Sexual Behaviors: A Grounded Theory Study. Pediatric Nursing. March-April 2008. Vol. 34, No. 2, p.163-169.

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS PATAISOS NAMUOSE IR JO VERTINIMAS: NUTEISTŲJŲ VAIKINŲ POŽIŪRIS

Prof. dr. Vida Gudžinskienė, Mykolo Romerio universitetas Socialinės politikos fakultetas

Živilė- Barkauskaitė – Lukšienė, Mykolo Romerio universitetas Socialinės politikos fakultetas

Tyrimas buvo atliekamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose 2011 m. sausio - kovo mėn. Tyrimu nustatyta, kad: - nepilnamečiai, atliekantys bausmę pataisos namuose pozityviai vertina socialinių įgūdžių ugdymą laisvės atėmimo vietose, jie įžvelgia socialinių įgūdžių turėjimo privalumus, pripažįsta, kad socialiniai įgūdžių turėjimas padeda bendrauti ir užmėgsti ryšį, objektyviai vertinti save ir kitus konstruktyviai spręsti konfliktus, priimti sprendimus, tačiau nepakankamai vertina, kad socialinių įgūdžių turėjimas padeda reikšti jausmus; - pataisos namuose nepilnamečiai įgijo tokius gebėjimus kaip: bendrauti, išklausyti kitą, geriau suprasti kitus, ramiai reaguoti į konfliktą tvarkytis buityje, gaminti valgyti. Jie supranta ir pripažįsta, kad socialiniai įgūdžiai padeda jiems sutarti tiek su pataisos namų administracija, tiek ir su bendraamžiais, tačiau beveik pusė tiriamųjų pažymėjo, kad pataisos namuose jie pažeidinėja taisykles, daugiau nei pusė (59,8 proc.) subjektyviai vertindami savo agresyvumą iki teistumo ir jau atliekant bausmę, save vertino kaip mažiau agresyvų tyrimo metu, nei iki patekimo į pataisos namus, beveik ketvirtadalis save vertino kaip labiau agresyvius, nors tiriamieji gerai supranta, kokius socialinius įgūdžius riekėtų ugdyti agresyviems paaugliams. Taigi hipotezė, kad įgyjant daugiau socialinių įgūdžių, pozityvia linkme keičiasi ir gyvenimo būdas pasitvirtino iš dalies; - laisvės atėmimo vietose bausmes atliekantiems vaikinams vykdomos programos pasitarnauja jų socialinių įgūdžių įgijimui, nes beveik trečdalis bausmę atliekančių nepilnamečių pažymėjo, kad įkalinimo įstaigoje jie įsitvirtino socialinius įgūdžius. Tačiau beveik dešimtadalis nepilnamečių, atliekančių bausmę pataisos namuose, neturi nusiteikimo socialiniai gyventi, jie pažymėjo, kad nenori įgyti socialinių įgūdžių, nes jiems to nereikia. Taigi, tyrimo rezultatai iš dalies patvirtino darbo pradžioje keltą hipotezę, kad socialinių įgūdžių stoka yra viena svarbiausių prielaidų, nulemiančių nepilnamečių, esančių tardymo izoliatoriuje ir atliekančių bausmę pataisos namuose, negatyvias elgesio apraiškas bei asocialaus gyvenimo būdo nuostatas. Atlikus tyrimą galima konstatuoti, kad nepilnamečių pataisos namuose vykdomas korekcinis elgesio, santykių, vertybių atstatymas suteikia galimybę nepilnamečiams įgyti socialinių įgūdžių, ugdo nepilnamečių sampratą apie gyvenimą teisinėje visuomenėje. Todėl nepilnamečiai gali efektyviau resocializuotis bei adaptuotis visuomenėje atlikus bausmę.

Stebėsena kaip rizikos grupės vaikų elgesio korekcijos instrumentas

Doc. dr. Romas Prakapas, Mykolo Romerio universitetas Socialinės politikos fakultetas

Živilė Barkauskaitė Lukšienė, Mykolo Romerio universitetas Socialinės politikos fakultetas

Vaikų deviantiškos elgsenos stebėsenos poreikis. Lietuvos respublikos Seimui priėmus Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą (Žin., 2007, Nr. 80-3214), kuriant palankias sąlygas įvairiomis pagalbos priemonėmis padėti vaikams koreguoti jų elgesį bei stiprinant savivaldybių administracijų, mokyklų bendruomenių pozicijos sprendžiant nepilnamečių, linkusių daryti teisės pažeidimus, socializacijos ir ugdymo klausimus, numatyta sukurti vientisą vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą. Siekiama, kad kvalifikuota socialinė, pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė, informacinė arba kitos pagalbos, padėsiančios vaikui koreguoti ydingą elgesį, būtų teikiamos sistemingai ir kuo arčiau nepilnamečio gyvenamosios vietos.

Vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla ar vaiko teisių apsaugos tarnyba, kaip numatyta įstatyme, dėl nusižengusių vaikų turi teisę kreiptis į vaiko nuolatinės ar gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių prašydami, kad savivaldybės administracijos direktorius skirtų vaikui minimalios priežiūros priemonę ar kreiptųsi į teismą dėl leidimo skirti vaikui vidutinės priežiūros priemonę.

Didėjant skaičiui vaikų (tai yra asmenų iki 18 m. amžiaus), kuriems reikalinga elgesio koregavimą skatinanti socialinė pagalba, iškyla reikalas peržiūrėti šios pagalbos teikimo praktiką. Dabar ji grindžiama socialinės pagalbos specialistų (socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, psichologų, teisės sferos darbuotojų ir kt.) dažnai vienkartine sąveika su tokios pagalbos gavėjais visų pirma todėl, kad pagalbos teikėjai neturi pakankamos informacijos (arba turi subjektyvią) apie konkretaus vaiko pozityviosios socializacijos procesą, jo spragas ir todėl nepajėgūs parinkti pakankamo prognostinio validumo darbo su jais priemones. Reikalinga sistemingas deviantiškos elgsenos vaikų stebėjimas, tai yra mokyklose reikalinga stebėsenos (monitoringo) sistema, pasiteisinusi daugelyje tikrovės procesų ir reiškinių valdymo sričių. Kyla klausimas, kai galima būtų įdiegti vaikų elgsenos nukrypimų ir socialinės pagalbos jiems stebėseną.

Pagrindinė tokios stebėsenos prielaida – ugdymo institucijose įvesta socialinio pedagogo pareigybė. Tai reiškia, kad institucijoje yra asmuo, tiesiogiai teikiantis socialinę pagalbą ugdytiniams. Tačiau šios prielaidos nepakanka, kad būtų įgyvendintas sisteminis požiūris į socialinės pagalbos vaikams teikimą; reikalinga speciali stebėsenos įgyvendinimo technologija ir jos naudotojų gebėjimas šią technologiją realizuoti.

Siekiant sukurti stebėsenos sistemą, įgalinančią įgyvendinti atskiroje ugdymo institucijoje sistemingą socialinės pagalbą deviantiškos elgsenos vaikams ir panaudoti ją socialinei pagalbai teikti. Šios sistemos paskirtis – duomenų apie atskiros mokyklos mokinių negatyvaus elgesio raišką ir raidą, siekiant šiuos duomenis panaudoti elgesio prevencijos poreikiams. Stebėsena (instrumento kūrimo etape) apima tokias negatyvaus elgesio grupes: a)agresyvumas, b)delinkvencija, c)cheminė priklausomybė, d)egresija, e)suicidinis elgesys, f)kitos socialiai nepriimtino elgesio formos.

Stebėsena kaip vaikų elgesio korekcijos veiksnys. Pedagoginė korekcija stebėsenos sistemą suponuoja kaip socialinio ugdymo individualizavimą, padedantį susisteminti prastą rizikos grupės vaikų elgesį. Stebėsena suprantama kaip sistema socialinių, pedagoginių, psichologinių, teisinių, medicininių priemonių, padedančių iš anksto užbėgti už akių vaikų ir paauglių teisės pažeidimams, ypatingą rūpestį skirti tiems, kurie jau pažeidinėja teisės normas. Tai siejama visų pirma su prevencija siaurąja prasme – individualiu darbu su tais vaikais, kurie jau pažeidinėja elgesio normas. Tokios prevencijos tikslas – neleisti, kad vaikas ar paauglys išsiugdytų polinkį pažeidinėti elgesio bei teisės normas, rūpintis, kad jo elgesys netaptų delinkventiškas. Pastebėta, kad pavienės priemonės teigiamų rezultatų nedavė ir neduoda Todėl prognozuotina, kad išmintingai ir konkrečiai realizuojant stebėsenos programą galima surasti efektyvesnių galimybių teisėtvarkos pažeidimams ir nusikaltimams užkirsti.